Apie projektą

„Misija Sibiras“ tai jau dvyliktus metus vykstantis projektas, kurio metu organizuojamos jaunų žmonių ekspedicijos į Sibirą. Ekspedicijos tikslas – sutvarkyti mūsų tautiečių trėmimų vietas, apleistas kapinės, pastatyti atminimo simbolius, lietuviškomis kryždirbystės tradicijomis puoštus kryžius, žuvusiems lietuviams Sibire atminti. Ekspedicijos metu taip pat siekiame pabendrauti su Sibire tebegyvenančiais tautiečiais ar jų atžalomis. O grįžus iš ekspedicijos keliaujame po visos Lietuvos mokyklas ir skatiname jaunuolius domėtis Lietuvos istorija bei išsaugoti ją ateities kartoms.

Per 11 projekto gyvavimo metų savo norą dalyvauti projekte išreiškė daugiau nei 12 000 jaunų žmonių, suorganizuota 15 ekspedicijų bei tūkstančiai pristatymų mokyklose, universitetuose, bendruomenių centruose, eksponuota šimtai jaunimo ekspedicijų fotografijų parodų, sukurtidokumentiniai filmai. Visa tai prisidėjo prie jaunosios kartos pilietiškumo bei didžiavimosi savo valstybe jausmo ugdymo.

Istorinis kontekstas

Istoriją būtina saugoti, net jei ji ir skausminga. Sovietų Sąjungos represijos laikotarpis Lietuvos gyventojams buvo itin negailestingas, per 11 trėmimo metų iš Lietuvos ištremta daugiau nei 130 tūkst. žmonių, koncentracijos stovyklose įkalinta apie 150 tūkst. lietuvių. Trėmimai, prasidėję 1941 m. birželio 14-ąją, Sibiro žemėse paliko apie 800 lietuviškų laidojimo vietų.

 

PROJEKTO ETAPAI:

Dalyvių atranka

Projekto atranka prasideda nuo registracijos anketos. Ją kiekvienas norintis gali užpildyti internetu, adresu www.misijasibiras.lt. Anketoje kandidatas turi atsakyti į klausimus apie savo veiklą jaunimo organizacijose, pomėgius, rusų kalbos žinias, fizinį aktyvumą ir kitus. Bene svarbiausia anketos dalis – mintys apie pilietiškumą, idėjos projekto tobulinimui, ir, žinoma, motyvacija dalyvauti ekspedicijoje.

Bandomasis žygis

Kadangi susidomėjimas „Misija Sibiras“ ekspedicijomis yra labai didelis, ir norinčių tapti projekto dalimi yra labai daug, siekiant palengvinti atranką – organizuojamas bandomasis žygis. Į jį patenka apie 70 anketą pildžiusių žmonių. Žygis trunka dvi dienas ir vyksta Lietuvoje, jo metu yra siekiama atkurti įvairias sąlygas, kurios gali laukti Sibire. Būtent po bandomojo žygio yra suformuojama galutinė ekspedicijos komanda.

Pasiruošimas ekspedicijai

Prieš išvykstant į ekspediciją, labai svarbu tinkamai jai pasiruošti. Tad naujai suformuota komanda laiko veltui neleidžia. Prieš ekspediciją susitinka su tremtiniais, grįžusiais iš konkretaus regiono, ir klausosi jų istorijų bei atsiminimų. Taip pat mokosi kryždirbystės amato, lankydamiesi pas kryždirbius.

Ekspedicija

Ekspedicijos pradžios diena – neatsitiktinė. Ekspedicija išvyksta liepos 17-tą – Pasaulio Lietuvių vienybės dieną. Ekspedicijos trukmė dvi savaitės. Organizuojami renginiai, skirti ekspedicijos dalyvių išlydėjimui ir pasitikimui.

Pristatymai

Tikroji misija prasideda grįžus iš ekspedicijos, kuomet dalyviai vykdo pristatymus visoje Lietuvoje: mokyklose, bendruomenėse, įmonėse. Per metus surengiama daugiau nei pustrečio šimto pristatymų, taip skleidžiant pilietiškumo idėjas!

 

#Ištark #Išgirsk #Išsaugok

Birželio 14-ąją, minint 75-ąsias masinių trėmimų pradžios metines, startavo akcija #Ištark #Išgirsk #Išsaugok. Jos metu buvo perskaityta 22 000 vardų, pavardžių ir likimų. Tremtinių ir politinių kalinių atminimo ir pagerbimo akcija startavo birželio 14-tą dieną, 13 valandą, o tęsėsi tol, kol buvo perskaitytos visos pavardės – iki birželio 15-osios dienos, 12 valandos. Per 23 valandas prie akcijos prisidėjo 333 žmonės.

Gyvojoje eilėje stovėjo ir skaityti norėjo tiek vaikai, dar nė nepasiekiantys skaitymo pakylos, tiek senjorai, kurie patys yra grįžę iš tremties. Istorijos išsaugojimui neabejingų žmonių eilė driekėsi per visą naktį ir tik jų dėka ši akcija galėjo tapti realybe. Beveik parą šalia Genocido aukų muziejaus esančiame Aukų gatvės skvere, kur vyko skaitymai, budėjo ir jaunimo organizacijų, neabejingų pilietiškumo ugdymui atstovai – Lietuvos skautijos, Ateitininkų federacijos bei Lietuvos šaulių sąjungos nariai.

Šios akcijos metu buvo ištarti ne vien tremtinių bei politinių kalinių vardai ir pavardės, bet ir išgirsti jų likimai bei išsaugota mūsų šalies istorija.  Kartu tai buvo ir unikalus įrodymas, kaip vieninga visuomenė, nepaisanti kartų, tautybės, požiūrių skirtumų gali susitelkti vardan kilnios idėjos.

2016 m. pabaigoje skaitymų knyga buvo perduota Genocido aukų muziejui, o tokiu būdu prie 22 000 tremtinių bei politinių kalinių vardų, pavardžių ir likimų galės prisiliesti dar didesnė dalis žmonių.

Tremtiniai už Lietuvą atidavė viską, ką turėjo - savo gyvybes. Mūsų, jaunosios kartos, pareiga yra užtikrinti, kad ši auka niekada nebūtų pamiršta, nes kiekviena tremtyje prarasta gyvybė, kiekvienas sugriautas gyvenimas yra pamatinis akmuo, ant kurio stovi mūsų tautos identitetas. – Humoristas, laidų vedėjas Justinas Jankevičius.

Mano tėvas buvo tremtinys. Jį ištrėmė 13 metų. Mano senelis buvo policininkas, močiutė - mokytoja, Šaulių sąjungos narė. Birželio 14 visa šeima buvo nuvežta iki Laptevų jūros. – Žurnalistas, didžėjus Rimas Šapauskas.